- griaužimas
- griaužìmas sm. (2) Pn, griáužimas (1) → griaužti: 1. Tokiu griaužimù karvės tiek ir pieno teduoda Skr. Kas tų gyvulių griáužimas! Als. 2. Padūkęs griaužìmas kojos (batas netikęs) – led galiu iškęsti Sml. Ir nuo tokio akių griaužìmo – pasvaigęs to krieno macnumas! Sml. 3. Kitokie troškimai suteikia vien nerimastį ir sąžinės griaužimą Vaižg. | refl.: Ką čia bepadės tas griaužimasis (sielvartavimas) rš. \ griaužimas; išgriaužimas; susigriaužimas
Dictionary of the Lithuanian Language.